Su gimtadieniu!

Vos tik akis atmerkus, mintims pamiršus sapnus, ištariau ten kažkur savo erdvėje : "Su gimtadieniu, Jurga Ivanauskaite! Tebūna Tau gera angelų draugijoje." Ir visą dieną vis pamąstydavau apie tai. Sunku patikėti, šiandien būtų toks gražus jubiliejus. 50 metų. Tačiau, jau ketverius metus, ši nepakartojama rašytoja jau nebegali paimti rašiklio į rankas... Ką tik žiūrėjau laidą per ltv2 "Vakaro autografas" ir verkiau širdimi matydama tą ugniaplaukę moterį.
Gali nuskambėti labai keistai, tačiau jaučiu lyg kokį mistinį ryšį su šia rašytoja. Prisimenu veną keistą, įdomų, o galbūt visiškai neypatingą įvykį.Buvo sekmadienis. Aš sėdėjau pas senelius ant sofos ir skaičiau knygą "Tibeto mandala". Paskaičiusi geras porą valandų, paėmiau televizoriaus pultelį į rankas ir nuspaudžiau įjungimo mygtuką. Tai, ką išvydau mane švelniai apstulbino. Rodos, tai buvo kanalas "info" ir rodė raudonai pasipuošusius Tibeto vienuolius. Vos užvertus knygą ir savo galvelėje mačiusi tą vaizdą, iškart, netikėtai tai pamačiau televizoriuje. Tada galvoje vaidenosi tik vienas žodis: "Mistika."
Tai skamba kažkaip naiviai, o galbūt ir visai kvailai, tačiau man ta mintis patinka. Patinka tas keistas jausmas aplankęs tą akimirką.
Pažintį su šia rašytoja pradėjau knyga "Mėnulio vaikai". Man tada buvo maždaug 14 metų ir senelių knygų lentynoje atradau šią knygą. Kažkodėl nusprendžiau ją perskaityti. Pamenu, perskaičius tą pirmąjį kartą, nieko nesupratau ir man net nepatiko. Tačiau, teko grįžti po maždaug poros metų, tada jau darėsi aiškiau ir nusprendžiau paskaityti kitas šios rašytojos knygas. Ir ką gi, šiandien jau esu perskaičius beveik visas ir žadu viską skaityti iš naujo. Jau net ir buvusi lietuvių mokytoja vis pristatydavo mane, kaip Jurgos Ivanauskaitės gerbėją. Močiutė, net ir senelis taip pat. Šios kūrėjos (kodėl aš vis pamirštu paminėti, jog ši moteris buvo ir puiki dailininkė?) kūryba, labai prisidėjo prie mano asmenybės kūrimosi. Pakeitė požiūrį, galbūt įkvėpė kurti. Na, net man atrodo, kad pirmuose mano bandymuose rašyti eilėraščius labai jaučiasi Jurgos Ivanauskaitės įtaka. Ir net galiu pasigirti, kad mūsų pavardės yra gana panašios.:) Aš manau, kad meilė šiai rašytojai išliks tikrai ilgai. Nes visgi, ši meilė yra pirmoji. O kaip man jau teko įsitikinti, pirmosios meilės yra labai, o labai stiprios.
Tebūna šviesu, saldu ir gera šios rašytojos sielai. Na, kad ir kur ta siela bebūtų, bet aš manau, kad yra labai arti angelų. O galbūt net jų tarpe? Man, vis vien, ši rašytoja gyva. Gyva savo kūryba, kuri sėja gėrio grūdus mano širdyje. Už ką esu dėkinga.:)