„...tu panaši į Nikę, tik apkarpytais sparnais, velniam tau sparnai, tu nekvepi plunksnomis ir pienu, tu kvepi prakaitu ir sperma, neleidau jai nusiprausti, iš karto, kai tik grįžome iš stadiono, puoliau ją kaip skalikas, pasakojau jai apie metikus, apie stadioną, pilną antikos ir monstrų, ir vėl puoliau, kritau, kritom abu, po kelis sykius, smigom kaip ietis į dirvožemį, kaip ietis kvepėjom prakaitu ir žeme, ji šaukė, beveik taip pat, kaip išmesdama ietį, kimiai ir trumpai riktelėdama, kelis sykius iš eilės, ir nuo tos akimirkos geidžiau jos kasdien, ir dienos be jos man atrodė našta.“
Mano nuomonė apie šią knygą : Tik pradėjus skaityt šią knygą, suvokiau kaip buvau pasiilgus S. Parulskio kūrybos! Tai taip gaivu mano sielai. Na, žinoma, kaip beveik jau įprasta, šioje knygoje neapsieita be mirties, alkoholio, sekso... Bet tai neatsiejama nuo Parulskio kūrybos, bent aš tą pastebėjau. Tai viena geresnių jo knygų mano akimis žiūrint. Labai įdomu tai kaip vyras perteikia moters paveikslą. Ir gaunasi jį pateikt gana ryškiai. O į vyro vidinį pasaulį įleidžiama tiek, kiek reikalinga, jog geriau jį suprastum. Pasirodo, ir vyras, neištikimas savo žmonai ir gulintis su kita jų lovoje, gali būti labai žmogiškas. :) Sugeba net žmonos ilgėtis, kuri, rodos, nublanksta prieš šviežią, puikių linijų meilužę. Viskas savose vietose, malonu skaityti. Bene kaip visada. Kuo toliau, tuo vis labiau ir labiau žaviuosi Parulskiu.
Mano vertinimas : 9/10.
Rekomenduoju
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą