Apie meilę ir kitus demonus

Knygos aprašymas : "1949 m., griaudami senovinį vienuolyną, kurio vietoje turėjo iškilti penkių žvaigždučių viešbutis, vienoje kriptoje darbininkai atranda keletą pabirų kaulų ir skaistaus vario spalvos plaukus. Išskleisti ant aslos, jie buvo dvidešimt dviejų metrų ilgio...
Tikras faktas ar dar viena „Šimto metų vienatvės“ autoriaus lakios vaizduotės išmonė? Nesvarbu, nes taip prasideda nepaprasta meilės istorija XVIII a. Kartachenoje, Kolumbijos mieste. Vienintelė markizo de Kasalduero duktė Sierva Marija de Todos los Ancheles, įkąsta šuns su žvaigžde kaktoje, atsiduria Inkvizicijos kalėjime. Apkaltinta ryšiais su šėtonu, nelaimingoji gyvens ten kartu su savo egzorcistu donu Kajetanu Delaura, kol įsiliepsnos nežabota ir pragaištinga meilė...
Šiame romane „Apie meilę ir kitus demonus“ (1994), kur tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, G. García Márquezas praplečia savo išrastojo magiškojo realizmo ribas. Tai romanas, trykštantis poezija. Tai metraščio stiliumi papasakoti tolimos istorijos įvykiai, dar kartą patvirtinantys didžiojo Kolumbijos mitų kūrėjo neginčijamą talentą."

Mano nuomonė apie šią knygą : Jei atvirai, tai kažkur pusė knygos man buvo neįdomi. Skaičiau todėl, nes beveik niekada nenumetu knygos jos iki galo neperskaičius, o ypač dar todėl ją skaičiau, kad pati meilės istorija prasideda bene vidury ar dar toliau. Ši istorija man priminė filmą "Egzorcizmas" ir, žinoma, knygą "Erškėčių paukščiai". Na, kiek tik skaičiau knygų, kuriose aprašoma kunigo (nors, jei atvirai taip ir nesupratau, Kajetanas Delaura buvo tikras kunigas ar ne?) ir jaunesnės (na, bent dažniausiai) mergaitės meilė. Istorija galbūt ir graži, tačiau truputį priminė meksikiečių serialą. Teužsirūstina visi šios knygos mėgėjai už tokį mano pareiškimą. Istorija baigiasi, deja, nelaimingai ir labai jau dramatiškai. Daug mirčių. Taip pat, labai minimas krikščioniškasis Dievas. Ir kaip tyčia, pastaruoju metu, man pasiseka skaityt būtent tokias knygas. Ironiška. O ką dar apie knygą... Na, nors ir prasidėjo nuobodžiai, tačiau skaitant vis toliau, darėsi įdomiau, kaipgi pasibaigs ta pragaištingos meilės istorija. Žinoma, tikėjausi, kitokios pabaigos, tačiau deja... Šią knygą vertinu vidutiniškai. Nei labai nepatiko, nei ypatingai susižavėjau.

Mano vertinimas : 8/10

Pieštukas užkliuvo :

"Nėr vaistų nuo ligos, kurios neišgydo laimė."

"Kartais mes priskiriame šėtonui tokius dalykus, kurių nesuprantame, net nepagalvodami, jog tai, ko nesuprantame, duota Dievo."