2011 m. spalio 11 d., antradienis

Sapnų nublokšti

Norėčiau ir aš būt nublokšta... Sapnų. Kadangi, mano gyvenimas dažnai būna susietas tarpusavy, tai šią knygą skaičiau tuo laikotarpiu, kai sapnai užėmė didelę dalį mano minčių ir vis pateikė staigmenų ir galvosūkių. Man patinka sapnai. Jie sužadina jausmus miegant. O gal sapnai antroji realybė? Ir galbūt mes visą laiką esame blaškomi sapnų?

Knygos aprašymas : "10-ties knygų autorės Jurgos Ivanauskaitės naujo romano “Sapnų nublokšti” veiksmas vyksta Neten, arba Mažojoje Šambaloje. Pro akis praplaukia daugybė po Himalajus besiblaškančių įvairiausio plauko klajūnų. Fatališkasis veikėjas Tenvaras Ošaras atlieka dievų jam skirtą misiją - ieškoti pražuvėlių ir sugrąžinti į Šambalą bent vieną lietuvį. Šiame provokuojamame romane autorė atveria slapčiausias žmogaus sielos kerteles - ironiškai, sarkastiškai, tačiau su pagaila ir supratimu."

Mano nuomonė apie šią knygą : Pirma, noriu pabrėžt, kad ši knya muzikali :) Taip, taip. Galima sakyti, kiekvienam veikėjui priskiriamas atitinkamas muzikos skonis, ir tai pažintį su veikėju padaro artimesnę. Ne vieną minėtą atlikėją ar dainą klausiausi ir tuo būdu labiau priartėjau prie šios knygos.Ši knyga įvairiapusė. Bandyta į vieną situaciją/gyvenimo tarpsnį pažvelgt daugelio veikėjų akimis. Žinoma, buvo veikėjų, kurie labiausiai prie širdies. Pavyzdžiui, Ašara, kitaip knygoje vadinama, Ara. Vos tik pradėjusi skaityti, maniau, kad šioje knygoje pagrindinė veikėja bus būtent ji, tačiau, deja, klydau... Tad skaitydama tolimesnę įvykių eigą, jos gailėjausi. Maniau, kad šioje istorijoje ji pati nekalčiausia ir labiausiai nenusipelniusi ją ištikusių nesėkmių. Taip pat, žinoma, dievų žaisliukas Tenvaras Ošaras. Skaitydama kaip jis patinka tokiai daugybei žmonių, vis mąsčiau apie tai ar man patiktų. Jo padėtis, išties, taip pat tragiška. Gyvenimo istorija graudinanti ir pykdanti. Turbūt minkščiausia veikėja Bum Bum. Ji net ir skaitant knygos žodžius man buvo minkšta. Ta, kuri viską sugeria ir yra ištiesta gelbstinti ranka. Paskaičius Umos istoriją galima tik ašaras braukti. Na, tiesą sakant, nebraukiau. Galbūt nepavyko taip gerai įsijausti. O šlykščiausias personažas buvo Dailioji Kalytė, kitaip tariant, Jazmina. Joje sudėta visa, ko aš nepateisinu ir tiesiog nekenčiu. Na, kiti personažai ne itin kuo pasižymėjo. (Visuomet išsirenku mieliausius/ią). Apskritai, ši istorija priverčia patikėti. Nežinau kuo, sunku tai paaiškinti, bet sužadina tikėjimą.Visa knyga yra kiekvieno atskiras, kartu ir bendras sapnas. Na, kaip gyvenimas. Kiekvienas žiūrime pro savus akinius, nors dažnai, išgyvename tą patį. Skaitant, norėjosi pabūvoti toje Šambaloje. Bent sapne. Tačiau, deja, deja... Nors, žinot, pagalvojau, jog kiekvienas galime susikurti savą Šambalą. Tereikia žiupsnelio sapnų, svajų ir akinių nuvalymo. Prisipažinsiu atvirai, šioje knygoje kažkas man buvo ne taip. Tad, manau, ateityje prie jos grįšiu. Kadangi ji puikuojasi mano bibliotekoj, tai bus galima padaryti bet kada.

Mano vertinimas : 7/10.

Pieštukas užkliuvo :

"Žodžiai - tai tik Tiesos išnara arba Tiesos lavonas.Numirėlio kūnas yra jau visai nebe tai, kas dar prieš kelias akimirkas gyveno. Tiesa yra gyva. Ji nuolatos kas akimirką keičias, nors visada, per amžių amžius, išlieka ta pati. Tiesa liaujasi buvus Tiesa, jei ją pasičiumpi ir laikais godžiai įsikibęs kaip neįkainojamo daikto. Tiesos negalima turėt. Žmonės klysta manydami, kad ieško Tiesos arba kad Tiesą suranda. Iš tikrųjų Tiesa ieško žmonių. Tiesa juos suranda. Arba - ne. Tiesai reikia daug vietos. Labai daug erdvės. Jei žmogus nėra tuščias, o pats savęs pilnas, Tiesa, net ir suradusi jį, niekada negalės įžengt vidun, o nusileidus į žmogų ji jame ilgam nepasilieka. Užsibūna tik mirksnį."

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą