Knygos aprašymas : "Sveiki atvykę į tolimąjį Niujorko Istsaidą, kur aš ir mano draugai pasakiškai gyvename, kartais einame į mokyklą ir nuolat linksminamės.
Susipažinkite su Liežuvautojos – pavydo ir išdavystės – pasauliu, kur viskas šiuolaikiška, gražu ir daug fantastiškiau, negu įsivaizduojate.
Dabar vasaris, ir daugelis miestų virtę šaltomis pilkomis dykynėmis. Tik ne Niujorkas. Bent jau ne mano Niujorkas. Mūsų prašymai priimti į universitetus išsiųsti. Pats laikas nuleisti garą. Svarbiausia – tuoj prasidės Mados savaitė. Turėsime daugybę progų pasipuošti ir gerai pašėlti. Tik pagalvokit: kuo ilgiau negrįšite namo, tuo greičiau prabėgs dienos. Iki pasimatymo ten!"
Mano nuomonė apie šią knygą : Taip, taip, ši knyga apie taip labai paauglių dievinamą, liežuvautojos pasaulį. Turiu prisipažinti serialas "Liežuvautoja" yra viena iš mano silpnybių savaitgaliais. Nors nesidomiu mada, nekeičiu vaikinų kasdien ir manau, jog pinigai tuština žmonių vidų, tačiau paaugliškus serialus mėgstu. Na, žinot, gražūs aktoriūkščiai į kuriuos žiūrint supranti, kad niekada tokių šalia savęs neturėsi, na, nebent, staiga netyčia itin praturtėtum ir išsikeltum kur į Ameriką. Ir aukštuomenės pasaulis, kuris erzina, tačiau kartu ir žiūri į jį kaip į tolimą pasaką. Nors serialas ir patinka, tačiau galiu pasakyti, kad tiek ši knyga, tiek ir tas pats serialas yra labai dvejopi. Blogoji pusė ta, kad, mano nuomone, mergaitėms, nepasižyminčioms turtingais tėveliais, gyvenančioms kokiame mažyčiame miestuke, kur didžiausia parduotuvė yra "maxima", nepajaučiančioms vaikinų dėmesio pertekliaus ir net neišsiskiriančioms savo išvaizda tai įvaro nepilnavertiškumo kompleksą. Juk tai taip vadinama, ar ne? Žiūri, varvina seilę ir galvoja kokios jos negražios ir koks pilkas jų neturtingas gyvenimėlis. Dar viena bloga smulkmenėlė ta, jog tokie serialai/knygos labai suvienodina paaugles. Nepastebit to? Dabar jau toks bumas vintažinių rūbelių, kad net koktu ir žiūrėti. A, taip ir masinis susidomėjimas mada, kažin kas tam padarė didžiausią įtaką... Negi ne Liežuvautoja? Galiu tik prunkštelt jei bandys kas paneigti. Žinoma, netaikau to visoms, tačiau daugeliui - tikrai taip. Taip pat, žinoma, šiandien rastume ne vieną Bleir, kuri save vadina kale ir blah blah blah... Na, o geroji pusė ta, jog pažiūrėjus tokį serialą/paskaičius knygą atsiranda tokių ryžtingų ir nuostabių merginų, kurias įkvepia dideliems darbams. Kaip: numesti svorio, prarasti nekaltybę net nesulaukus pilnametystės (pala, pala čia gerai ar blogai??), susirast turtingą vyrą, įsigyt mažytį šunelį ir nešiotis jį kokios garsios dizainerės sukurtoje rankinėje. Manau, pasiryžti kažkam, bet kokiu atveju yra gerai. Taigi, spręsti jums patinka tokio tipo knygos, ar ne. Aš liksiu neutrali. Knygos manęs nepaveikia, tačiau serialą pažiūrėt patinka, nors, deja, jis manęs neįkvepia niekaip.
Mano vertinimas : 6/10. Knygoje buvo keletas mielų personažų, kurie prašosi būt įvertinti. Tenka pripažinti, mano kaip literatūros dievintojos širdį paglostė rašantis poeziją vaikinas ir jo beveik plikagalvė mergina. Nors ir sunku buvo ją įsivaizduot juodai apsirengusią (ale pankę ar ką?), kai televizoriuj matau visai kitokią Vanesą. Na, tebūnie.
Pieštukas užkliuvo:
"Geriausias būdas sudominti vyrą - dingti." Na, nors tai ir šiek tiek iš "aš kalė" serijos, tačiau, manau, visai veiksminga.
Dabar turėčiau atsisveikint maždaug: juk žinot, kad mylit mane. ir dar pridėt tą super kvailą xoxo. muah, mažūūūčiai.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą