Mano nuomonė apie šią knygą : Skaičiau jau antrą kartą, kadangi reikėjo labai jau smulkiai jį analizuoti, cituoti, atsakyt į klausimus. Pirmą kartą perskaičius, prisipažinsiu, man nepaliko didelio įspūdžio. Tačiau, perskaičius vakar per vieną dieną, pakeičiau savo nuomonę. Šįkart patiko labiau, matyt, pirmą kartą skaitydama dar nebuvau jam pribrendusi. Šįkart pastebėjau ir taurios meilės istoriją, kurią man buvo minėjęs vienas žmogus ir kažkodėl į ją neįsigilinau, kai skaičiau pirmąjį kartą. Man patinka tokios pernelyg nepabrėžiamos, tačiau, tarytum tyliai knygos užkulisiuose vykstančios meilės istorijos. Apie šią čia parašyta nedaug, tačiau tie žodžiai labai daug ką pasako. Hamletas, man regis, drįso paaukoti meilę vardan keršto todėl, nes nenorėjo temptis į savo gyvenimo duobę ir Ofelijos. Ir tai, kad Ji neva Hamletą atstūmė, nėra pagrindinė priežastis jų nebuvimo kartu. Tiek Hamletas, tiek ir naivioji Ofelija mylėjo. Mylėjo vienas kitą.Žinoma, daugiausiai kalbama apie Hamleto pagarbą ir meilę Tėvui. Manau tiek Jo meilė Tėvui, tiek ir Ofelijai yra pavyzdinės. Ar daugelis sūnų taip aukotųsi, taip gintų Tėvo atminimą? Ir net prieitų prie gyvenimo klausimo "Būt ar nebūt?". "Hamletas" - tai meilės, pagarbos, pasiaukojimo paveikslas. Jaunas, XXI a. žmogus gali rasti labai daug panašumų su Hamletu. Manau, daugelio jaunų žmonių širdyse vyksta tokios pat kovos. Tiesa, esu bandžiusi žiūrėt ir filmą, tačiau deja, man visiškai nepatiko, likau nusivylusi... Dabar degu troškimu pamatyt vieną iš spektaklių. O gal abu. Tiek Ofelijos vaidmenį atliekanti, Samuolytė, O. Koršunovo "Hamlete", tiek ir Hamleto vaidmenį atliekantis, Andrius Mamontovas, Nekrošiaus "Hamlete". Abu mylimi, malonūs tiek širdžiai, tiek akims žmonės. Na, pasitaikius progai tikrai lėksiu žiūrėti.
Mano vertinimas : 9/10.
Pieštukas užkliuvo :
"Ofelija :
Tai kažkas labai trumpa.
Hamletas:
Kaip moters meilė."
"...beje, pažinti ką nors iki galo - reikštų pažinti patį save."
Et, man patinka Šekspyras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą