2011 m. spalio 11 d., antradienis

Žmogus prie lyjančio lango

Taip, didžiuliais lašais lyja už lango. Vis kapsi ir kapsi suteikdami bauginančio jaukumo vienišam mano kambariui. O gal vienišai sielai. Argi svarbu?

Knygos aprašymas : „Žmogus prie lyjančio lango“ – Jono Meko trumposios prozos rinkinys. Knygoje publikuojami 1946–1956 m. Vokietijoje ir Amerikoje rašyti tekstai. Kiekviena Meko „novelė yra akimirka. Akimirka, kurioj susikaupia didžiausia laiko suma.“


Mano nuomonė apie šią knygą : Na, kadangi sukramsnojau ją per porą dienų, tai net nespėjau prisirišti. Kažkodėl man ši knyga liūdna. Ji apie vienišumą, priverstinį išvykimą iš šalies, ilgesį, KITŲ poveikį žmogui... Kūriniai trumpi, susieti, panašių pojūčių. Pirmąjį kūrinį "Beprotybės daina" skaitydama, galvojau : "Kaip artima!". Ir man tai suteikia skaitytojo malonumą. Atrasti kažką artimo rašytojo mąstyme, jausmuose. Ir taip visą knygą. Ją skaityti buvo jauku. Nors ir liūdnai, bet tiesiog jauku. Paskutinis kūrinys "Vilkas" buvo turbūt liūdniausias ir labiausiai paveikiantis. Nors rašoma pasitelkiant metaforą. Ir ši metafora buvo tokia puiki. Tokia aiški ir tiesi,kad negalėjau nesusimąstyti ir nenuliūsti. Galbūt, atrodo, neverta skaityti knygos, kuri nuliūdina, tačiau tai netiesa. Kiekviena knyga, kuri pažadina žmogaus širdyje jausmą, yra labai gerai parašyta. Tokioje knygoje yra sudėti tikri jausmai, kuriuos skaitytojas persiima. Daugiau nėra ką rašyti apie šią knygą. Man ji patiko ir tiek.

Mano vertinimas : 9/10.

Pieštukas užkliuvo :

"Aš dažnai vaikštau vienas po kambarį ir prikaišioju pats sau, savo mintims, judesiams ir žodžiams. Aš graužiu pats save, tačiau neįstengiu pabėgti nuo savo beprotybės."

"Jūsų siela gi dažnai verkia jums besilinksminant ir džiaugias, kai jūs verkiate."

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą